Pradžia / Sveikata / Kuo skiriasi laisvėje, ant kraiko ir narvuose laikomų vištų kiaušiniai?

Kuo skiriasi laisvėje, ant kraiko ir narvuose laikomų vištų kiaušiniai?

Informaciją surinko Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Komunikacijos ir rinkodaros centro Komunikacijos skyriaus vadovė Lana Janmerė.

Parduotuvių lentynose siūlomos kiaušinių pakuotės būna pažymėtos antspaudu, nurodančiu, kokiomis sąlygomis yra laikomos vištos: 0 – ekologiniame ūkyje laisvai laikomų vištų kiaušiniai; 1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai; 2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai; 3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Įdomu tai, kad pastarųjų trijų rūšių maistingumo vertės skirtumas žmogaus organizmui yra nežymus, nes mineralų ir vitaminų kiekis juose beveik vienodas. Tokią informaciją įrodo naujausias tyrimas*, kurį atliko Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Maisto technologijos fakulteto mokslininkė Asnatė Ķirsė-Ozoliņa.

Tyrimui buvo pasirinkti AS „Balticovo“ (pirmaujančio šviežių kiaušinių ir jų produktų gamintojo Šiaurės Europoje) trijų rūšių – laisvėje, ant kraiko ir narvuose laikomų vištų – kiaušiniai. Tyrimo metu buvo lyginama jų cheminė sudėtis ir mikrobiologinė kokybė. Nustatyta, jog visos kiaušinių rūšys atitinka maistinę vertę reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat, įvardinti tam tikri nedideli skirtumai, kurie, kaip pažymima, maistinei vertei įtakos neturi. Į tyrimą nebuvo įtraukti ekologiški kiaušiniai, nes vištos ekologiniuose ūkiuose lesinamos ekologišku lesalu, o jų dedami kiaušiniai priklauso kitai kategorijai.

Laisvėje laikomų vištų kiaušiniuose – šiek tiek didesnis cholesterolio kiekis

Palyginus skirtingomis sąlygomis laikomų vištų kiaušinių maistingumo parametrus, pastebėta, kad narvuose laikomų vištų kiaušiniuose yra keliais gramais mažiau baltymų negu laisvai ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniuose. „Šis kelių gramų baltymų trūkumas narvuose laikomų vištų kiaušiniuose neturi jokios įtakos jų maistingumui“, – paaiškino mokslininkė Asnatė Ķirsė-Ozoliņa. „Be abejo, jeigu norėdami priaugti svorio, per dieną suvalgote kilogramą kiaušinių, susidarys nemažas, apie 20 g, trūkumas. Tačiau eilinis žmogus suvalgo 1–2 kiaušinius per dieną, todėl baltymų kiekio skirtumas sudaro tik apie 1–2 gramus.“

Tyrimas nustatė dar kelis nežymius maistinių parametrų skirtumus. Paaiškėjo, jog laisvėje laikomų vištų kiaušiniuose yra 10 % mažiau riebalų (t. y. 1–2 gramai), tačiau ir laisvėje, ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniuose yra daugiau cholesterolio negu narvuose laikomų vištų kiaušiniuose – atitinkamai 32 % ir 64 %. „Cholesterolio kiekis – labai aktuali tema visuomenei, ypač žmonėms, turintiems problemų su jo reguliavimu. Tyrimu nustatyta, kad narvuose laikomų vištų kiaušiniuose yra mažiau cholesterolio nei kitų rūšių kiaušiniuose, tačiau reikia pažymėti, kad kiaušiniuose esantis cholesterolio kiekis turi minimalų poveikį sveiko žmogaus bendram cholesterolio lygiui“, – teigia mokslininkė.

Skirtingi, bet maistine prasme pakankami mineralų ir vitaminų šaltiniai

Tyrimas taip pat atskleidė, jog laisvėje laikomų vištų kiaušiniuose, lyginant juos su kitais, yra šiek tiek mažiau vitaminų A ir E, bet daugiau vitamino D ir biotino. Tuo tarpu, ant kraiko laikomų vištų kiaušiniuose yra mažiausias vitaminų B1 ir B9 kiekis. Tačiau visų rūšių kiaušiniai yra vitaminų A, E, B2, fosforo ir seleno šaltiniai.

Teigiama, jog laisvėje laikomų vištų kiaušinių privalumas – didesnis jodo kiekis. Pastarasis naudingas jo stokojantiems žmonėms, pavyzdžiui, nėščiosioms. Tuo tarpu, kitų tirtų vitaminų ir mineralų kiekis visų trijų rūšių kiaušiniuose per mažas ir nesudaro 15 % rekomenduojamos paros dozės 100 g produkte. Tokio rodiklio nepasiekia nei vienos rūšies kiaušiniai. Tai reiškia, kad mityba vien kiaušiniais neaprūpintų organizmo visais reikiamais vitaminais.

Tyrimo duomenimis, skirtingomis sąlygomis laikomų vištų kiaušiniuose baltymų ir riebalų kiekis neženkliai skiriasi, tačiau baltymų, mononesočiųjų ir omega 3 riebalų rūgščių visose kiaušinių rūšyse yra pakankamai dideli kiekiai. Apskritai tirtų kiaušinių maistinės vertės skirtumai buvo per maži tam, jog būtų galima išskirti kurią nors tinkamiausią žmonių mitybai kiaušinių rūšį.

Sezoniniai svyravimai

Toks tyrimas Latvijoje atliktas pirmą kartą, tad tai tik pirmas žingsnis išsamios analizės link. Tokie tyrimai ir jų rezultatai gali turėti įtakos ateityje, gerinant vištų dedeklių lesinimą. Tiesa, pažymima, jog tyrimas buvo atliktas praėjusių metų rugsėjo pradžioje, todėl jį pakartojus kitu metų laiku, rezultatai gali skirtis. Visus metus atliekamų tyrimų ryškiausi skirtumai būtų susiję su laisvai laikomų vištų kiaušiniais, nes vasarą, skirtingai nei žiemos metu, vištos susiranda maisto lauke. Tai turi didelę įtaką mineralų ir vitaminų įvairovei. Tačiau šio tyrimo išvadų pakanka  įrodyti,  kad vištų laikymo sąlygos neturi didelės įtakos kiaušinių sudėčiai ir kokybei.

 

Taip pat skaitykite

Ruošiantis kepsninių sezonui: gydytojas įspėja apie pavojus

Ruošiantis kepsninių sezonui: gydytojas įspėja apie pavojus

Dažniau lepinantys saulės spinduliai ir į viršų kylantys termometrų stulpeliai parneša apie vis labiau įsidrąsinantį …